Daugelis į klausimą kame yra viršsvorio priežastis, net nesusimąstydami atsako, kad tai nesubalansuota mityba, didelis maisto kaloringumas, nejudrus gyvenimo būdas, genetika ir t.t.
Į kovą prieš nutukimą yra įtrauktos milžiniškos pajėgos: dietologai, sveiko gyvenimo būdo patarėjai, sporto treneriai, maisto papildų, farmacijos ir grožio industrijos ir net plastinė chirurgija. Viena žmonijos dalis kovoja su nutukimu, o kita – jai padeda. Taip paklausa gimdo pasiūlą ir visi sukamės tame pačiame rate jau daugelį metų. Viena dieta keičia kitą, pasenusią kosmetikos priemonę keičia kosmetikos procedūrų kompleksas su ypatingomis masažo metodikomis, „riebalų atsiurbimą“ keičia skrandžio „žiedas“ ir taip be galo , be krašto. Vieni žmonės pasiekia norimų rezultatų, kitiems pavyksta tik kuriam laikui atsikratyti nekenčiamų kilogramų ir po to susidurti su nemaloniu „Jojo“ efektu.
Savo pažįstamų rate tikrai galime rasti žmones, kurie teisingai maitinasi, yra judrus, bet nepaisant to yra apkūnūs ir pagal visus KMI rodiklius turi viršsvorį. Rasime ir namisėdų, kurie pastoviai valgo sočius naktipiečius ir torčiuko gabaliuką desertui, o yra grakštūs ir net liekni. Kai kurios moterys po gimdymo labai papilnėja, o kitos – sulieknėja labiau nei prieš gimdymą. Galime dažnai stebėti „džiūsnas“ vaikus šalia apkūnių tėvų ir atvirkščiai – šalia lieknų tėvų - rubuilius vaikus.
Kaip matome, realus gyvenimas paneigia visas taisykles, normas ir prietarus apie viršsvorį.
Didelė armija visokio plauko specialistų kovoja su viršsvoriu, vis atnaujinamos technologijos, o apkūnių žmonių nemažėja. Aišku viską galima paaiškinti genetika, arba surasti aibę kitų objektyvių priežasčių, bet faktas lieka faktu – tik nedaugeliui pavyksta išlaikyti ir užtvirtinti milžiniškomis pastangomis numestą svorį.
Pabandykime nukreipti žvilgsnį nuo išorės ir į savo vidų, į priežastį, kurį lėmė apkūnumą ir į tai, kas iš tikrųjų pastoja kelią, norint ją pašalinti.
Pasekmę turime vieną – apkūnumą , o priežasčių, dėl ko taip įvyko – labai daug, ir pas kiekvieną savo. Kiek žmonių – tiek priežasčių. Todėl net negali būti vieno visuotinio recepto nuo viršsvorio nei mitybos, nei sporto, nei grožio srityse. Kiekvienas žmogus yra unikalus. Kiekvieną atvejį reikėtų analizuoti individualiai ir problemą spręsti kompleksiškai.
Dažnai pačios giliausios priežastys mus nuveda į vaikystę. Pasak Liz Burbo, knygos „Penkios priežastys, kurios trukdo būti savimi“ autorės, visi mes ateiname į šį pasaulį jau numatę užduotis, kurias turėsime spręsti ir ko mokytis šiame gyvenime. Panašiai pasirenkame psichologines traumas, kurios sąlygoja ir tam tikrą kūno sandarą. Kiekviename gyvenimo tarpsnyje mūsų sąmonėje vyksta daug pokyčių, kurie atsispindi ir kūne.
Paprasčiau tariant, jei mes einame progreso keliu ir teisingai suvokiame ir vykdome savo „užduotį“ – viskas mūsų gyvenime, tame tarpe ir kūnas, susibalansuoja. Jeigu nenorime suvokti savo gyvenimo pamokų, priešinamės, einame degradacijos ir regreso keliu – mūsų gyvenimas, sveikata, kūnas išsibalansuoja. Tam tikrais gyvenimo periodais tai gali jaustis labai stipriai, galima patirti tikrus gyvenimo smūgius, kitais atvejais tai pasireškia kaip mažas nepatogumas ar nemalonumas. Gali taip būti, kad šį disbalansą jausime tik vienoje srityje, o gali būti ir taip, kad atrodys jog visas gyvenimas ritasi į bedugnę.
Visų mūsų gyvenimo esmę sudaro santykiai. Santykiai su tėvais, artimais, mokytojais, darbdaviais – su žmonėmis, kurie mums daug reiškia. Bet visų svarbiausieji – santykiai su savimi pačiu.
Sovietmečio periodas ir mūsų tėvų bei senelių auklėjimo ypatumai suteikė tikrai ryškų atspalvį mūsų požiūriui į save, mūsų savimonei. Liūdna, bet daugeliu atveju ne patį šviesiausią.
Taigi tie žmonės, kurie mato savo apkūnumą kaip didelę problemą ir pradeda įnirtingai su ja kovoti – jie ir gyvena didžiausiame disbalanse. Visų pirma su savimi ir tik antroje vietoje, su kažkuo kitu. Tas, kuris priima save tokį koks yra ir nesiruošia su niekuo kovoti, jis lengvai gali kiek priaugti svorio ir taip pat lengvai jo numesti. Jis supranta gyvenimo cikliškumą ir gyvena darnoje su savimi ir gamta.
Šis viršsvorio problemos paaiškinimas man atrodo labai logiškas ir aiškus, o kas svarbiausia pasitvirtina daugeliu gyvenimiškų atvejų.
Dauguma su manimi sutiksite, kad žmogaus elgesys ir veiksmai nebūna atsitiktiniai. Visada yra tam tikros priežastis, kurias dažniausiai sąlygoja paties žmogaus norai. O norai gali būti sąmoningi ir gali būti paslėpti net nuo jų savininko, nesąmoningi. Visi psichologai žino, kad problemai išspręsti vien atviro ir nuoširdaus noro nepakanka, nes atsiradus tokiam norui, kartu į paviršių iškyla ir pasipriešinimas, stipresnis ar silpnesnis, dažniausiai slaptas, pasąmoningas. Jis susideda iš baimių, kompleksų, abejonių, išankstinės nuostatos, sociumo primestų normų, religinių dogmų, vaikystėje ar per gyvenimą patirtų psichologinių traumų, skaudžios patirties, giminės karmos.
Taigi pradedant spręsti nepasiduodančio viršsvorio problemą, svarbiausia užduotis - išsiaiškinti slaptą pasipriešinimą, kuris ir trukdo siekti norimo tikslo. Būtent šis slaptas pasipriešinimas yra problemos išlikimo šaltiniu. Tik atradę slaptą pasipriešinimą ir padirbėję su juo, galėsime tikėtis norimų rezultatų.
Pavyzdžiui moteris labai nori numesti svorio. Nusiperka abonementą į sporto klubą. Trenerė jai parenka pratimų kompleksą, dietologas sudaro dietą. Ji užsirašo specialaus masažo ciklui ir anticeliulitinėms procedūroms. Po kurio laiko pasiekia norimų rezultatų ir nustoja taip intensyviai sportuoti, toliau sveikai maitinasi. Viskas puiku. Taip atrodo matoma noro dalis.
Bet šalia egzistuoja ir nematoma dalis, kuri ir pasireiškia kaip tik tada, kai pakankamai greitai svoris vėl ima didėti ir net perauga ankstesnį. Tokia situacija, kai žmogus sąmoningai stengiasi sulieknėti, o kūnas nepasiduoda arba lieknėja, bet numesti kilogramai vėl sugrįžta, mums parodo, kad šis žmogus turi mažiausiai du norus. Pirmas tai „Noriu būti liekna“, antras tai „Nenoriu būti liekna“. Būtent antrasis noras ir yra nesąmoningas, slaptas, žmogus jo nesuvokia ir nemato. Ir kaip tik jis galų galia laimi visą kovą su viršsvoriu.
Nesąmoningi norai yra žymiai stipresni už sąmoningus. Jų jėga slypi milžiniškoje psichologinėje naudoje.
Psichologiniu požiūriu tai reiškia, kad žmogus nenori ir net bijo sulieknėti. Tokiu atveju net ir pačios pažangiausios technologijos, nukreiptos į kovą su žmogaus viršsvoriu, neduos jokių rezultatų, nes iš tikrųjų tai bus kova prieš save patį.
Kiekvienoje kovoje mes turime laimėtoją ir pralaimėjusį. Gyvenimas rodo, kad kovą su viršsvoriu dažnai laimi viršsvoris. Taip vyksta todėl, kad žmogaus pasąmonė kovoja už viršsvorį, taip pat nuožmiai, kaip ir sąmonė prieš jį. Žmogaus nesąmoningi norai turi žymiai daugiau jėgos nei jo sąmoningi norai. Jų jėga – slapta, neįsisąmoninta psichologinė nauda.
Dažniausia apkūnumo priežastimi yra problemos santykiuose su artimais žmonėmis, mylimaisiais, šeima. Neretai žmona apkūnia, išplaukusia figūra stengiasi „apginti“ save nuo per didelio vyro seksualumo.
Gali būti ir kitoks variantas, kai moteris nepatenkinta lytiniu gyvenimu su savo vyru (partneriu), bet bijanti būti jam neištikima, naudoja apkūnumą tam, kad užmaskuotų savo patrauklumą ir netrauktų kitų vyrų dėmesio.
Dar yra pavyzdžių kai moterims greitai pradeda augti svoris, įtarus ar sužinojus apie vyro neištikimybę. Užuot išsiaiškinusi, kas pasikeitė jų santykiuose, kodėl ji tapo mažiau patraukli savo vyrui, ji visą kaltę suverčia jam – nes taip patogiau, paprasčiau yra įsijausti į aukos vaidmenį ir „užvalgyti“ visas savo problemas, patogiau atsisakyti atsakomybės už jųdviejų santykius ir jų raidą.
Daugumoje tokių situacijų moterims yra psichologiškai naudinga jaustis „Auka“. Nes auka įgyja galimybę manipuliuoti kaltės jausmu. Kur kas sunkiau yra pripažinti ir taisyti savo klaidas.
Kitas atvejis kai jaunos, netekėjusios moteris ar merginos bijo artimų santykių ( taip pat ir seksualinių) ir apkūnumą „naudoja“, kad išvengtų bet kokio artumo su vyriškos lyties atstovais. Tokios nuostatos yra atsinešamos iš šeimos ir net giminės, kai dažna giminės moteris augino vaiką pati, o vyrai joms buvo „purvinos, gašlios kiaulės“.
Pas vyrus apkūnumas dažnai yra susijęs su nepasitikėjimu savimi, problemomis su potencija, skaudžia patirtimi tėvų ir vaikų santykiuose. Vyrų apkūnumo priežastimi gali taip pat būti ir nesąmoningas konfliktas tarp žemos savimonės ir būtinybės išlaikyti reikšmingą socialinį statusą (pvz. didelis pilvas). Kita šios problemos atmaina tai, kai nepasitikintis savimi kaip profesionalu ar specialistu vyras užsiaugina svorį, kad išoriškai atrodytų solidesnis.
Neįmanoma čia išvardinti visų slaptos psichologinės naudos priežasčių, kurios ir sudaro pagrindinį pasipriešinimą kelyje į mūsų norų išsipildymą. Tačiau fakto, kad tai egzistuoja nereikėtų ignoruoti. Su tuo reikia dirbti, aiškintis.
Kad kažką pakeisti žmogus turi ryžtis išsiaiškinti, iš kur atsiranda poreikis likti apkūniam. Suvokęs tai, jis arba palieka viską, kaip yra, arba pradeda sąmoningai keistis, kurti kitokius santykius su savimi ir aplinkiniais, keisti požiūrį į save. Mokosi girdėti savo poreikius, gilintis į priežastis. Tam reikės drąsos pažiūrėti nemaloniai tiesai į akis, peržiūrėti savo santykius, susidurti su kompleksais, nuostatomis, skaudžia patirtimi ir su savo seksualumu. Pasirausti savo pasąmonės tamsiuose stalčiukuose. Toks yra kelias į išsilaisvinimą, į gera savijautą, į harmoniją su visu pasauliu ir pačiu savimi. Įveikti šį kelią pačiam, be specialisto pagalbos, yra beveik neįmanoma. Jeigu turite tikrai stiprų norą ir sugebate būti visiškai atviras su pačiu savimi – jums gali pavykti išanalizuoti visas priežastis, kurios privertė jūsų kūną auginti svorį. Svarbu žengti pirmą žingsnį. Jei nedrąsu ar atrodo labai sudėtinga, padarykime tai drauge – švelniai, saugiai, su meile ir pagarba sau ir savo išgyvenimams. Su specialisto pagalba šis procesas bus greitesnis ir saugesnis. Mums padės jūsų kūnas, kuris tiesiog nemoka meluoti.
Kūno psichoterapijos pagalba, žingsnis po žingsnio mes kartu praeisime tamsų sielos labirintą ir nušviesime viską suvokimo šviesa – surasime slaptą pasipriešinimo akligatvį ir išėjimą iš jo. Atpalaiduosime visas įtampas, blokus tūnančius kūne, išlaisvinsime kvėpavimą. Jus išmoksite girdėti ir suprasti savo kūną ir jo siunčiamus signalus, išgyvenamas emocijas, suvokti viso to priežastis ir tinkamai reaguoti. Kad toliau galėtumėte eiti savarankiškai su ramybe viduje ir pasitikėjimu savimi. Sąmoningai ir atsakingai keisdami savo gyvenimą ir santykius. Dažniausiai šis procesas trunka apie 10 savaičių (1 seansas per savaitę). Jeigu yra didelis viršsvoris, kūnui gali prireikti daugiau laiko, kad įgytų norimas formas. Lygiagrečiai galima bus pagalvoti ir apie tinkamą mitybą, mankštą, masažus ir kosmetines procedūras.
Kartu Mes galime viską!
Edita
(Šiame straipsnyje naudota medžiaga iš žurnalo „Kosmetik Baltikum Professional“ ir knygos „Penkios traumos, kurios trukdo būti savimi“ aut. Liz Burbo)
